Ilgas tekstas, bet viskas vienoje vietoje ir galima daug sutaupyti. Daryk taip ir darbo darže sumažės.

Kai man žmonės parodo savo daržų nuotraukas, tai aš iš karto pasakau – žiūrėkite, šioje lysvėje juk gali tilpti daugiau augalų! Daugiau augalų ploto vienete, reiškia mažiau darbo!

Jūsų takeliai tarp lysvių per siauri, todėl jums atlikti darbus sunkiau, todėl dirbsite ilgiau!

Pas vieną žmogų darže lysvių plotis 90 centimetrų. Aš jam sakau – padidink lysvių plotį dešimt centimetrų ir sutaupysi dvi lysves! Dvi lysves tu dirbi be reikalo! Paplatinus lysves 10 cm darbo maždaug tiek pat. Uždėti mulčio ant 90 cm pločio lysvės ar ant 100 centimetrų pločio lysvės – darbo tiek pat. Darbo tiek pat, o lysvių plotas padidėja 10 procentų. Reiškia derliaus gausime 10 procentų daugiau su tiek pat darbo.

Yra ir triukų. Pavyzdžiui, česnakus sodindavau kas pėda eilutėmis. Dabar truputėlį padidinau tarpą tarp eilučių, bet į tą pačią vietą sukišu iš karto 2 česnakus. Gaunasi daugiau česnakų ploto vienete. Užauga tokio pat dydžio, nes nors ir sodinau po 2 česnakus vieną prie kito, tačiau tarp dvejukių eilių palikau didesnį tarpą ir šviesos pakanka. Ir dar gavosi pašalinis efektas – nukasinėjant derlių imi ne už vieno česnako stiebo, o už dviejų iš karto ir užlaužęs kastuvą ištrauki iš karto du česnakus!

Šį būdą sugalvojau, kai pamačiau, jog netyčia užsilikęs lysvėje pernykštis dramblinis česnakas užaugino 3 dideles galvas iš vienos vietos. Aplinkui jam erdvės buvo daugiau ir jis turėjo kur plėsti lapus, nors galvutės augo šalia. Tiesa, tai buvo vienas peržiemojęs česnakas ir jis turėjo daug vietos. Jei darysite eilutėse po 3 česnakus, tai jie dėl vietos stokos užaugins mažesnes galvas. Todėl eilutėse tik po 2 česnakus vieną šalia kito galima daryti.

Gamtinėje žemdirbystėje mažiau darbo.

Kitas puikus būdas sutaupyti darbo darže – gamtinė žemdirbystė. Gamta už mus gali atlikti daug darbų.

Mano daržui jau 18 metų ir jis niekada nekastas, nelaistytas, nepurentas ir netręštas! Rimtai. Niekada.

Mulčiavimas atlieka laistymo, purenimo, žemės įdirbimo ir tręšimo funkcijas. Apsaugą nuo ligų ir kenkėjų duoda darže susikūrusi gamtinė ekosistema. Todėl nereikia pirkti jokių augalų apsaugos priemonių ir jų naudoti. Nereikia sodinti apsauginių augalų.

Mulčiavimas irgi yra darbas. Bet tai yra žymiai lengvesnis darbas nei kasti, laistyti, purenti ir beprotiškai ravėti!

Gamtinė žemdirbystė yra labai plati tema ir yra daug vietų kur galima sutaupyti darbo ir resursų. Čia užsiminiau tik abstrakčiai. Ateity žadu parašyti konkrečiau mažų straipsniukų atskirai kaip mulčias taupo, kaip ekosistemos taupo, kaip kiti nukopijuoti nuo gamtos ir pritaikyti darže principai taupo.

Grįžtant prie šio straipsniuko, tai reziumuokime. Sutaupyti galima keliais būdais:

1. Įdarbinus gamtą. 

2. Pritaikius įvairius triukus (kaip mano papasakotas pavyzdys su česnakais). 

3. Tiksliai planuojant ir strateguojant.

Žinoma, yra daug įvairių kitų būdų kaip sutaupyti darže laiko. Pavyzdžiui, mechanizavus, automatizavus procesus. Pavyzdžiui, įdarbinus kitus žmones. Pavyzdžiui, įsidiegus išmaniąsias laistymo ar šiltnamio langų atidarinėjimo sistemas. Tokių būdų neaptarinėsiu, nes jie sutaupo aktualaus žmogaus laiko dabar, tačiau reikalauja resursų, kuriems gauti juk turėjome dirbti praeityje. Įdiegus laistymo sistemą nereikia dirbti dabar, bet juk dirbome seniau kol uždirbome pinigus laistymo sistemai ir dirbome kol ją įdiegėme.

Taigi, pasakosiu tik apie tokius namudinius, nieko nekainuojančius sprendimus, kurie padeda sutaupyti laiko, o tai yra ir pinigų.

Atidus planavimas sumažina darbo.

Kadangi gamtos įdarbinimo tema bus aptarta kituose straipsniuose, o triukų yra daugybė ir jų galite prisigaudyti internetuose, tai čia panagrinėsiu tik precizišką planavimą ir strategijas.

Daržą reikia suprojektuoti taip, kad jame būtų kuo mažiau darbo. Kaip jau rašiau pradžioje, čia galima įžvelgti dvi pagrindines kryptis.

1. Didinti derlių iš ploto vieneto.

2. Lengvinti patį darbą.

Pradėkime nuo derliaus didinimo, bet vis įsispraus ir antra tema į pokalbį. Čia nekalbėsiu apie tai kaip stebuklingai padidinti derlius paslaptingomis įmantriomis technologijomis. Ne. Čia kalbėsiu apie tai, kad mes visi savo daržuose neatidžiai susodiname ir paskui prižiūrime lysvių vietas, kuriose niekas neauga. O juk galėtų augti. Čia apie tvarką darže, efektyvų ploto išnaudojimą, grynai praktiškus dalykus, kuriuos atlikę gausime derlių ir iš ten, kur dabar augalai neauga. Kitaip tariant, jums nieko naujo išmokti nereikia, nieko čia stebuklingo, tereikia trupučio tvarkos.

Pradėkime nuo pradžių.

Daržas turi būti apšviestas.

Pirmiausia reikia parinkti gerą vietą daržui. Augalams reikia ko? Saulės, vandens ir šilumos. Taigi, daržas turi būti visą laiką apšviestas tiesioginių saulės spindulių ir turi pakakti drėgmės. Jokio šešėlio! Kai kurios daržovės gali augti daliniame pavėsyje, bet! Jos gali augti daliniame pavėsyje, bet duos mažesnį derlių! O mums tai reiškia daugiau darbo prie ploto vieneto.

Taigi, užtikrinam daržui saulę, vandenį ir šilumą. Parenkam vietą sklype. 

Daržas turi būti arti.

Kadangi mes auginsime ne paprastus vietinius augalus, o daržoves, tai joms dar reikės ir priežiūros. Reiškia prižiūrėtojas turės būti. Mes turėsime būti. Reiškia daržą darome kuo arčiau namų, kad mums kuo mažiau vaikščioti reikėtų. Jei neįmanoma daržo padaryti arčiau namų, tada visą jį darome toliau, o prie namo pasidarome tik kelias lysvytes tų augalų, kuriuos valgome 3 kartus per dieną: salotų, žalumynų, prieskonių… O bulvės, burokėliai, morkos – kas eis į sandėliavimą, prie ko nereikia prieiti kasdien po 3 kartus – gali augti toliau nuo namų.

Taigi, surandame optimaliausią viduriuką tarp to, ko reikia augalams ir kas gerai mums kaip ūkininkui. Gerai parinkta vieta daržui – sutaupo daug darbo. Įsivaizduokite jūs kasdien einate į daržą ir jums reikia nueiti 20 metrų ar 50 metrų. Kasdien po keletą kartų. Dar ir nešti reikės ką nors. Vaikščioti aišku sveika, bet ne tiek juk!

Toliau – planuokime patį daržą.

Gerai suplanuotas daržas reikalauja mažiau priežiūros.

Kaip išdėliosime lysves, kokio jos pločio, kokio ilgio, kokio pločio tarpai tarp lysvių… 

Jeigu lysvė labai siaura, tai ji panaši į eilutę. O eilutėmis mes nenorime auginti! Įsivaizduokite ridikėlių 7 metrų eilutę. Kiek ten priežiūros? O dabar tą 7 metrų eilutę sudėkite į kvadratinį metrą. Metro eilutė, paskui tarpelis ir vėl eilutė. Ir taip 7 kartai. Jums prižiūrėti reikės tik kvadratinį metrą! Ir jei ravėsite piktžoles vienai eilutei, tai automatiškai nusiravi kitos, gretimai augančios eilutės, kraštas. Todėl mes nenorime pavienių eilučių, nenorime vagų, mes norime lysvių, nes į lysvę gali sudėti daug eilučių.

Kokio pločio lysvės efektyviausios?

Taigi, norime lysvių ir norime, kad jos būtų kuo platesnės, kad jose tilptų kuo daugiau eilučių augalų, nes tada mums bus mažiau darbo. Deja, turime sustoti ties maždaug metro pločiu, nes jei darysime plačiau, tada nepasieksime savo augalų, reikės lenktis, įsitempti, o tai jau yra sunkus darbas.

Darant metro pločio lysves be pastangų su ranka pasieki lysvės vidurį. Iš vienos lysvės pusės paravi 50 cm., iš kitos – 50 cm. Ir visas metras nuravėtas. Pas mane tarp lysvių auga žolė, t. y. veja. Nuskusta pievutė. Tai aš guliu tarp lysvių ir raviu. Nes juk birželis! Karšta baisiausiai. Traukia prie žemės. Jei jau dirbti, tai tik gulint!

Tarpulysvis irgi geriausia metro pločio. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai daug ir mano draugams plaukai šiaušiasi. Bet mes nueiname pas juos į daržą ir paskaičiuojame kiek eilučių telpa pas juos darže. Lygiai tiek pat. Pas juos takeliai siauresni, bet takelių daugiau! O augalų auginame tiek pat. O darbas vaikštant siaurais takeliais atliekamas sunkiai.

Praktikoje išbandžiau ir siaurus takelius tarp lysvių, ir buvau praplatinęs juos iki 150 cm! Žinokit, vienareikšmiškai – geriausia yra maždaug metro pločio lysvė ir metro pločio tarpulysvis. Galbūt kitose žemdirbystės formose gali būti ir kitaip, bet gamtinėje žemdirbystėje, o tai reiškia, jei nori įdarbinti gamtą ir mažiau dirbti, tai gaunasi geriausia metro pločio.

Kokio ilgio lysvėse bus mažiausiai darbo?

Kokio ilgio lysvės? Kiek įmanoma ilgesnės. 20-30 metrų. Ir jokių praėjimų lysvėje. Kiekvienas praėjimas reiškia, kad jį turėsime prižiūrėti, o derliaus jis neduos. Reiškia be reikalo dirbsime. Taigi, lysvės kuo ilgesnės ir pilnai užtenka tų tarpų tarp lysvių, nereikia daryti praėjimų pačioje lysvėje.

Lysvių orientavimas pagal pasaulio šalis.

Į kurią pusę orientuoti lysves? Žemiems augalams visai vienodai. Jie panašūs į pievą, o pievoje saulės užtenka. O jei auginsime aukštus augalus lysvėje (pupas, pupeles, žirnius), tai lysvė bus panaši į krūmų juostą. O jei pažiūrėsite į krūmų juostą susodintą rytų-vakarų kryptimi, tai pamatysite, kad pietinėje pusėje ji dera geriau nei šiaurinėje! Todėl lysves, kuriose auginsime aukštus augalus reikia orientuoti šiaurės-pietų kryptimi. Tokiu atveju pusę dienos tiesioginius saulės spindulius gaus viena lysvės pusė, o kitą pusę dienos – kita pusė. Ir visa lysvė vystysis darniai.

Kadangi darbo sutaupo standartizavimas, tai nedarom atskirai lysvių aukštoms kultūroms ir žemoms. Viską sodiname į tas pačias lysves ir kaitaliojam aukštus augalus su žemais kasmet. Ateinu aš pavasarį į daržą, nuimu nuo pernai likusį mulčio sluoksnį ir žiūriu, jei praeitais metais čia augo aukštos kultūros, joms dėjau didesnį mulčio sluoksnį, jis išnaikino piktžoles, tada čia sėju smulkius augaliukus – morkytes ir burokėlius. O jeigu atvėrus lysvę matau, kad pernai mulčiuota silpniau ir piktžolių šiek tiek daugiau auga, tai į tokią vietą sodinu didesnes sėklas – pupas, pupeles, žirnius, bulves. Iš tokios sėklos išlenda stambus augalas ir jam lengviau pakovoti su piktžolėmis nei smulkiam morkytės daigeliui. O mums tai reiškia mažiau darbo. Todėl kaitaliojam aukštus augalus su žemais, visas lysves darom vienodas ir visas lysves orientuojame šiaurės-pietų kryptimi.

Tačiau štai aš nuvažiuoju pas draugę ir ji klausia kuria kryptimi jai daryti lysves ir aš atsakau – rytų-vakarų!

Kodėl? Todėl, kad augalams reikia ne tik saulės, bet ir vandens. Pas ją buvo stiprus nuolydis į pietus ir vanduo šiame atvejyje yra svarbesnis už saulę. Pietiniame šlaite darant lysves rytų-vakarų kryptimi gaunasi terasos, laiptuotas kalnas. Vanduo tada ne sparčiai nuteka šlaitu, o lėčiau bėga ir spėja labiau sudrėkinti dirvožemį. 

Tiesios lysvės – lengviau atliekamas darbas.

Metro pločio lysves galima išvingiuoti gražiai pagal reljefą arba galima iš jų išdėlioti mandalą, arba šiaip kokį paveikslą, kad iš paukščio skrydžio matytųsi gražiai. Bet! Retai mes žiūrim iš paukščio skrydžio, o prižiūrėti ne tiesią lysvę yra žymiai sunkiau! Todėl darom tik tiesias lysves. Jei nepatinka tiesumas, paslepiame jį skirtinguose augalų aukščiuose, užkišame už krūmų juostos ar pavieniai išmėtytų medžių ar krūmų. Mums kaip ūkininkams reikia tiesių lysvių!

Monokultūras auginti lengviau.

Dar mums kaip ūkininkams reikia monokultūrų. Monokultūrą daug lengviau prižiūrėti. Todėl visose žemdirbystėse kur uždirbami pinigai yra auginama monokultūros būdu. Monokultūrą paprasčiau prižiūrėti, bet ji turi labai daug minusų – ligos, kenkėjai, žala gamtai… Aš auginu pagal gamtinę žemdirbystę, tai mes galim sau leisti monokultūrą ir negauname blogųjų efektų, nes šalia lysvės kiekviename tarpulysvyje auga žolytė, o tai yra – polikultūra, kuri sutvarko ligas, kenkėjus ir gamta džiaugiasi.

Toliau. Jūsų monokultūrinėje lysvėje kiekvienas centimetras turi būti užimtas derliaus auginimu. Jokių ten apsauginių augalų, techninių augalų, pagalbinių augalų, žydinčių augalų, kvepiančių augalų ir kitaip kaip naudingų augalų. Jie nereikalingi. Jie turi savo vietą ir netgi gražesnę nei darže. Pavyzdžiui, gėlyne. Ar šiaip kur prie namo, takelio, pavėsinės ar kur dažnai būname. 

Lysvėse neturi būti tuščių plotų.

Lysvėje kiekvienas centimetras turi auginti derlių. Pirma, stengiamės sukišti augalus taip, kad jie visur augtų. Antra, jei netyčia atsitiko taip, kad koks gyvūnas dalį lysvės sugadino, tai staigiai sutvarkome. Jokiu būdu negali būti tuščios vietos. Mes juk įdirbome plotelį ir jis turi duoti grąžą. Jei plotelyje nebeauga augalai – reiškia be reikalo dirbome.

Ši problema su eilutėmis sodinamais augalais neiškyla, nes jie juk sėjami eilutėmis, tankiai ir net jei koks kurmis pašalino kokius 3 augalus eilutėje, tai kiti augalai toje eilutėje turi daugiau vietos augti ir, žiūrint iš visos lysvės perspektyvos, vis tiek užauga toks pat derlius.

Problema kyla su stambiomis kultūromis, kurias sėjame ne eilutėmis, o lizdais kas 50-70 cm. Štai jeigu tokį vieną augalą sunaikina kas nors, tai jau pusmetris tuščios lysvės stovi. O tai jau yra praradimai. Kad išvengčiau tokių praradimų, aš į vieną lizdą sėju 3-5 sėklas. Ir toliau vieną nuo kitos. Kai jau augalai išdygs ir jiems negrės pavojus, tada aš kiekviename lizde palieku tik po vieną augalą. Todėl ir lizde sodinu toliau vieną nuo kito, kad atliekamus daigelius raunant nebūtų pažeistas tas vienintelis liekantis.

Tokiu būdu aš užtikrinu, kad visose numatytose vietose augtų po augalą. Labai retai būna, kad sunaikinamas visas lizdas. Tada paimu sodinuką iš kito lizdo ir atstatau teisingumą – neturi būti tuščių vietų!

Pavyzdžiui, moliūgus ar kopūstus sodinu kas 50 cm. Padarau lizdą ir ten 4 sėklytes sėju per 5 cm vieną nuo kitos. Kiekvienam lizde išdygsta 4 augalai, palieku gražiausią, o kitus nugnybu. Arba galėčiau daigus padovanoti kitiems, bet perduoti juos kitiems daržininkams juk irgi darbas. Jei patys ateina ir prisirauna, tai prašom – jiems daigai, o man nudirbtas darbas. Deja, tai būna retai. 

Be to, persodinti yra blogai. Pirma, jūs sugaištate daug laiko sėjant į vazonėlius, išnaudojate resursų, užimate naudingos vietos namuose. Antra, jie sunkiai prigyja ir ne taip gerai vystosi kaip iš sėklos į vietą sėti. Mažiau darbo yra viską ką tik įmanoma sėti į vietą. Daigais sodinti tik tuos, kurie netelpa į sezoną.

Lizdus lysvėje darome šachmatų tvarka. Kad daugiau tilptų. Vėlgi mažiau darbo!

Derlingesnės kultūros sutaupo darbo.

Dar esu naudojęs derlingumo strategiją. Pažiūrėjau derlingumo lenteles kiek kiekviena daržovė duoda kilogramų iš kvadratinio metro. Ir kai matai, kad kokia nors salota iš ploto vieneto duoda 2 kilogramus, o morka iš to pačio ploto 20 kilogramų, tai susimąstai ar nevertėtų daugiau auginti derlingų kultūrų. Nesakau, kad visai atsisakyti salotų ar kokių kitų kultūrų. Sakau, kad čia yra vieta darbo sutaupymui, gal kokių kultūrų užsinorės mažiau auginti, o kitų daugiau. Štai ir sutaupysite. 

Reikėtų žiūrėti ne tik kilogramus iš ploto vieneto, bet ir kaloringumą. Pavyzdžiui, kokie rugiai yra nederlingi, kaip salotos, bet salotų kaloringumas 20-30 kcal, o rugių apie 200-300. Todėl nors rugių nedaug kilogramų gauname iš ploto vieneto, bet juos auginti apsimoka, nes energijos gausim daugiau. Yra skirtumas ar prižiūrėti 10 kvadratinių metrų ar tokį pat energijos kiekį gauti iš vieno, dviejų kvadratinių metrų priežiūros. 

Vitaminų, mineralų nesulyginsime, jų reikia skirtingų iš skirtingų daržovių, bet kilogramus ir kalorijas galime skaičiuoti ir taupyti šioje vietoje.

Priežiūros mažiau su trumpos vegetacijos daržovėmis.

Toliau. Yra ilgos vegetacijos kultūros ir trumpos. Vienos užauga per 2-3 mėnesius, kitos – per 4-5. Todėl buvau atmetęs porų auginimą. Jie labai panašūs į svogūnus, o svogūnai man teikė tiek pat laimės kiek porai, o derlingumas svogūnų didesnis, vegetacija trumpesnė, reiškia tiek pat naudos su mažiau darbo.

Kuo daugiau lengviau auginamų kultūrų.

Dar galime sutaupyti darbo išmokę valgyti lengviau auginamas kultūras. Cukinijos, moliūgai, pupos, agurkai, česnakai – yra labai lengvai auginamos kultūros, t. y. su mažai darbo gali gauti daug derliaus. Kitoms kultūroms įdedi tiek pat darbo, o gauni mažus derlius. Aišku apsimoka auginti lengvai auginamas kultūras. Deja, šis taupymo būdas yra labai sunkus, nes reikia pakeisti save, savo valgymo įpročius. Jeigu dabar moliūgus valgote kartą į savaitę, tai reikėtų pereiti prie 2-4 kartų į savaitę. Moliūgas labai puikus ir sveikas produktas. Jums būtų nuo to geriau. Tačiau pakeisti save labai sunku. 

Du derliai iš tos pačios lysvės.

Dar vienas dalykas – auginkite du derlius toje pat vietoje. Yra kultūros, kurios nusiima liepos, rugpjūčio mėnesiais. Pavyzdžiui, žirneliai, česnakai, svogūnai, pupos. Po jų dar lieka 2-3 mėnesiai augimo. Puikiai telpa juodieji ridikai, ropės, salotos, žalumynai, Pekino salotos, daikonai ir ridikėliai! Nesėkite sideratų. Jei užauga sideratas, tai reiškia gali užaugti ir daržovė. O tai jau nauda ir darbo mažinimas. 

Čia daugiausia kalbėjau apie tai kaip sumažinti darbo susitvarkius daržą ir auginant derlių kiekviename lysvės centimetre. Aišku neišvengiau ir antros temos – lengvinti sodininko darbą – daržas arti, kad nereikėtų be reikalo toli vaikščioti, auginimas monokultūros principu, tiesios lysvės, lysvės metro pločio, kad pasiektum lysvės vidurį ir lengvai dirbtum, platūs tarpulysviai irgi palengvina darbą, nes tau reikia atsinešti mulčio, privažiuoti su karučiu.

Kaip dar galima būtų palengvinti ar sumažinti darbo?

Geri įrankiai palengvina darbą.

Pirma, geri įrankiai! Toks paprastas dalykas, bet man iki smegenų atėjo tik po dešimtmečio. Turi kokį kastuvą ir kasi su juo, nemąstai apie naują, nes tu kastuvą juk turi. O pasirodo, jog gali būti įvairių kastuvų su kuriais tą patį darbą atlieki dvigubai greičiau! Ir su visais įrankiais taip. Su visais. Truputį pasidomėjus čia galima daug sutaupyti. Ir kaina superįrankių nėra didesnė. Jie irgi pigūs. Tiesiog reikia žinoti funkcijas, kokių tau reikia iš vieno ar kito įrankio ir pirkti pigų, bet funkciją gerai atliekantį daiktą.

Vienas veiksmas – du darbai.

Antra – kaip darže galime iš to paties ploto gauti du derlius, tai ir iš žmogaus galime pareikalauti, kad jis iš karto nudirbtų du darbus. Aš ne apie tai, kad jums reikės dvigubai dirbti, o apie tai, kad tuo metu kai jūs atliekate vieną darbą, lygiai tuo metu nusidirbtų ir kitas darbas. Kartais visai be papildomų pastangų, kartais truputį pridėjus.

Pavyzdžiui, jeigu pjaunu veją, tai priedo pagaminu mulčiaus daržui. Juk nupjauta žolė ir yra mulčias. Jeigu tvarkau aplinką ir sugrėbiau lapus, tai galiu juos panaudoti. Jeigu raviu, tai iš karto piktžolės virsta mulčiu ir padedamos čia pat, nereikia jų kur nors nešti ir kompostuoti. Jeigu nurenku kurmiarausius nuo vejos, tai galiu tas žemes padėti ten kur jų trūksta. Jei naikinu medį pavasarį, tai galiu palaukti dar kokį mėnesį ar du kol bus lapai. Tai ne tik medienos pasiimsiu, bet ir tuos lapus gausiu, kuriuos panaudosiu kaip maistą kitiems augalams. Topinambų stiebus reikia nuimti ir tai darbas. Daržui tokie stagarai netinka, nes labai stambūs, bet jie puikiai tiks krūmų juostai pamulčiuoti. Arba gali tikti žirniams kaip atramos.

Sėklų auginimas atsiperka.

Daržovių sėklų auginimas yra papildomas darbas, bet kai išmoksti, tai tikrai sutaupai daug laiko – nereikia pirkti, ieškoti, pakeliais teršti gamtos, o sėklų užauga labai daug ir itin aukštos kokybės. 

Daugiametės daržovės prašo mažiau priežiūros.

Dar vienas taupymo būdas yra daugiamečių kultūrų auginimas. Jas vieną kartą pasodini, o derlių gauni kasmet ir priežiūros mažai. Deja, Lietuvoje ne tiek jau daug daugiamečių, kurias apsimoka auginti. Topinambai, smidrai, rabarbarai, rūgštynės, meškinis česnakas, įvairūs žiemojantys česnakai ar kitaip vadinami daugiamečiai svogūnai ir krienai. Jei sugebėtumėte kasdien valgyti smidrus, rabarbarus, meškinį česnaką, tai jums kitų daržovių reikėtų mažiau.

Kompostuok iš karto prie augalų.

Pabaigai apie kompostavimą. Kompostavimas krūvoje yra dvigubai dvigubas darbas. Pirma, mes nunešame virtuvės atliekas į komposto krūvą, o, kai pasigamina kompostas, tada vėl nešame į daržą. Dvigubas darbas! Reikia kompostuoti iš karto prie augalų. Tada reikės nešti tik vieną kartą. Vasarą kompostuojame prie medelių ir krūmelių, o žiemą, kai darže neauga daržovės, galime kompostuoti lysvėse.

Antra, bekompostuojant krūvoje prarandamos medžiagos. Dujinės medžiagos, pagrinde CO2. Jis išlekia į orą iš komposto krūvos. Ir nuskrenda pas kaimynus. Arba kur nors kitur, bet tik ne prie jūsų augalų. Kompostuojant prie augalų, susidaręs CO2 yra tiesiai prie mūsų augalų lapų. Kaip tik ten kur vyksta fotosintezė, ten kur augalas valgo! 

Ir skystos medžiagos išsiskiria komposto krūvoje. Ir jos nubėga į podirvį. Vėl ne mūsų augalams! O ten yra huminės rūgštys. Irgi augalų maistas. Ir jis patektų mūsų augalams, jeigu kompostuotume po jais.

Mažinkim darbo kartu.

Man svarbi darbo sutaupymo tema. Jeigu jūs savo darže atradote ir naudojate kokių nors gudrybių, kurios padeda taupyti – būtinai parašykite man el. paštu zmuida@gmail.com.